Dumplainiai

Bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas plonu sumedėjusiu šakniastiebiu ir tiesiu, išsišakojusiu 30—100 cm aukščio stiebu. Lapai lapkotiniai, pailgai kiaušiniški, nusmailėję. Žiedai pavieniai, nusvirę, žalsvi arba žalsvai balti su penkialapiu vainikėliu ir varpine taurele, išsidėstę viršutinių lapų pažastyse. Vaisiai subręsta nevienodai. Vaisius — oranžinė, raudono atspalvio apvali uoga oranžinėje taurelėje. Vaisiuose yra labai daug smulkių baltų sėklų. Dumplainis auga europinės dalies vidutinėje ir pietų juostoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, paprastai jis auga šviesiuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, daubose, prie gyvenviečių. Auginamas daržuose, soduose ir darželiuose kaip daržovė ir dekoratyvinis augalas. Prinokę vaisiai valgomi, ypač rauginti ir marinuoti, iš jų daromi konservai, kompotai ir uogienės. Iš kultūrinių dumplainio rūšių labiausiai paplitę meksikinis ir žemuoginis dumplainis. Dumplainio vaisiais liaudies medicinoje skatinamas šlapimo išsiskyrimas, jie vartojami, sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, vandene, podagra ir sąnarių reumatu. Kadangi dumplainis veikia antiseptiškai, jo duodama ir nuo pūlingo inkstų geldelių, bei šlapimtakių uždegimo. Dumplainio vaisius reikia naudoti be vaisiaus taurelių, nes jose yra toksinių medžiagų. Dumplainio uždegimą ir skausmą mažinančios savybės dažnai naudojamos išoriniam gydymui. Iš smulkintų vaisių pagamintas tepalas (1:4) labai tinka reumatiniams raumenų ir sąnarių skausmams malšinti, žaizdoms gydyti.

Žymos(visos)

Maisto medžiagos, Vaisiai, Salotoms, žuvis, Sultys.